Aktualijos

Ignalinos r. Vidiškių gimnazijoje išorės vertinimas bus atliekamas 2017 m. rugsėjo 25-28 d.

Išorinio vertinimo paskirtis – skatinti mokyklą tobulėti siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.

Išorinio vertinimo uždaviniai:

1. Nustatyti mokyklos stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus, turinčius įtakos mokinių pasiekimams.

2. Konsultuoti mokyklos vadovus ir mokytojus dėl mokyklos veiklos tobulinimo.

3. Skatinti mokyklos įsivertinimą, mokyklos bendruomenės susitarimus dėl veiklos kokybės sampratos, kokybės įsivertinimo ir kokybės gerinimo.

4. Padėti priimti patikimais duomenimis grįstus sprendimus dėl pagalbos mokyklai.

5. Inicijuoti tobulinti esamas ir kurti naujas pagalbos teikimo ir konsultavimo formas mokyklai, mokytojams, mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams).

6. Teikti informaciją apie mokyklos veiklos kokybę ir skleisti mokytojų, mokyklos gerąją patirtį.

Išorinio vertinimo principai:

*kontekstualumas – vertinant mokyklos veiklos kokybę pripažįstamas mokyklos realus socialinis, ekonominis, kultūrinis, technologinis ir pedagoginis kontekstas;

*objektyvumas – vertinant mokyklos veiklos kokybės aspektus sprendimai grindžiami patikimais duomenimis, informacija ir bendru išorės vertintojų komandos susitarimu;

*skaidrumas – išorės vertintojų komanda, mokyklos bendruomenė ir kiti išorinį vertinimą organizuojantys asmenys sutartu laiku dalijasi informacija, analizuoja duomenis, diskutuoja dėl veiklos vertinimų ir jos koregavimo;

*etiškumas – išorės vertintojai vadovaujasi Išorės vertintojų elgesio taisyklėmis;

*periodiškumas – vertinimas organizuojamas ir vykdomas kiekvienoje šalies mokykloje ne rečiau kaip kas 7 metus.

Išorinio vertinimo organizavimo tvarka.

Išorinį vertinimą organizuoja Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau – Agentūra) ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Išorinis vertinimas organizuojamas penkiais etapais:

1. Parengiamieji darbai.

2. Pirmieji vadovaujančiojo vertintojo apsilankymai mokykloje.

3. Vertinimas mokykloje.

4. Vertinimo apibendrinimas, ataskaitos rengimas ir jos derinimas su mokykla.

5. Galutinės išorinio vertinimo ataskaitos ir trumposios išorinio vertinimo ataskaitos parengimas ir pateikimas.

Išorinį vertinimą mokykloje vykdo išorės vertintojų komanda.

Vadovaujantysis vertintojas:

  • prieš 4 savaites iki vertinimo pradžios susisiekia su mokyklos vadovu ir susitaria dėl keitimosi informacija, vieno ar kelių apsilankymų prieš vertinimą;
  • per pirmuosius vizitus susitinka su mokyklos bendruomenės atstovais, kitais išoriniame vertinime dalyvaujančiais ar jį organizuojančiais asmenimis, aptaria, kaip mokykla save vertina ir yra vertinama ir kaip bus organizuojamas išorinis vertinimas;
  • nagrinėja per pirmąjį (-uosius) vizitą (-us) ir kitu būdu surinktą informaciją, prireikus papildomai tikslina informaciją, bendrauja su mokykla, kitais išoriniame vertinime dalyvaujančiais ar jį organizuojančiais asmenimis;
  • sudaro stebimų pamokų, projektų, klasės valandėlių, neformaliojo švietimo ir kitos veiklos lankstų (koreguojamą pagal situaciją) tvarkaraštį informacijai rinkti. Stebimų pamokų tvarkaraštis mokyklos bendruomenei neskelbiamas;
  • organizuoja ir koordinuoja išorės vertintojų komandos darbą;
  • apibendrina ir vertina išorės vertintojų komandos narių surinktus duomenis, kelia hipotezes;
  • vertinimo mokykloje dienomis organizuoja kasdienius išorės vertintojų komandos susitikimus surinktiems duomenims apibendrinti, hipotezėms aptarti, tikrinti ir tikslinti;
  • kasdien supažindina mokyklos vadovus su išorės vertintojų komandos įžvalgomis, aptaria tolesnę vertinimo eigą;
  • paskutinę vertinimo mokykloje dieną mokyklos bendruomenei pristato išorės vertintojų komandos pirmines išvadas – ne mažiau kaip 10 mokyklos stipriųjų veiklos aspektų ir ne daugiau kaip 5 tobulintinus veiklos aspektus, tarpininkauja, kad išvadų pristatymo metu dalyvautų mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, švietimo pagalbos įstaigų atstovai, po išorinio vertinimo mokykloje tikslingai bendradarbiausiantys su mokykla, padėsiantys jai tobulinti veiklos kokybę;
  • ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų po vertinimo mokykloje pabaigos parengtą ir su išorės vertintojų komandos nariais suderintą ataskaitos projektą pateikia Agentūrai. Ataskaitos projektą, patikslinęs pagal Agentūros pastebėjimus, pateikia jį mokyklai ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo išorės vertintojų komandos išvykimo iš mokyklos dienos;
  • gavęs iš mokyklos išorinio vertinimo ataskaitos projekto komentarus ir argumentus, su išorės vertintojų komandos nariais per 4 darbo dienas juos aptaria ir įvertina, prireikus koreguoja ataskaitą;
  • per 36 kalendorines dienas nuo išorės vertintojų komandos išvykimo iš mokyklos dienos parengia išorinio vertinimo ataskaitą ir teikia ją Agentūrai.

Išorės vertintojai:

  • vertinimo mokykloje metu stebi, fiksuoja ir vertina mokyklos kasdienę veiklą, renka duomenis pagal mokyklos veiklos rodiklius;
  • veiklą įvertina pagal 5 lygių skalę;
  • vertinimo mokykloje metu stebi visas mokyklos veiklos sritis: ugdymo(si) veiklas (pamokas), projektus, klasės valandėles, neformalųjį švietimą ir kita;
  • ne mažiau kaip 75 procentus darbo mokykloje laiko skiria ugdymo procesui stebėti, susitikimams su mokyklos vadovu, vadovo pavaduotojais, mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais, ugdančiais mokinius ir teikiančiais pagalbą mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokyklos savivaldos institucijų atstovais, mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais suinteresuotais asmenimis;
  • stebi mokinių ir su jais dirbančiųjų veiklą. Stebima kiekvieno mokytojo veikla. Per vieną dieną stebima ne daugiau kaip 50 procentų vieno mokytojo pamokų ar kitokios veiklos, išskyrus tuos atvejus, jei mokytojas pageidauja daugiau;
  • po kiekvienos stebėtos ugdymo(si) veiklos (pamokos) ar kitos veiklos nurodo mokytojui ne mažiau kaip 3 stipriuosius ir ne daugiau kaip 2 tobulintinus veiklos aspektus. Mokytojo pageidavimu išsamiau ugdymo(si) veiklas (pamokas) aptarti galima išorės vertintojo ir mokytojo sutartu laiku po pamokų;
  • kasdien per išorės vertintojų komandos susitikimus pristato savo pastebėjimus ir įžvalgas apie stebėtų veiklos sričių stipriuosius ir tobulintinus aspektus, juos apibendrina;
  • baigiantis vertinimui susitaria dėl mokyklos vertinimo išvadų – ne mažiau kaip 10 mokyklos veiklos stipriųjų ir ne daugiau kaip 5 tobulintinų veiklos aspektų;
  • ne vėliau kaip per 8 kalendorines dienas, išorės vertintojų komandai išvykus iš mokyklos, parengia paskirtos srities vertinimo ataskaitos projektą ir teikia jį vadovaujančiajam vertintojui;
  • mokyklai pateiktus išorinio vertinimo ataskaitos projekto komentarus per 4 darbo dienas su vadovaujančiuoju vertintoju aptaria, įvertina, prireikus koreguoja ataskaitą.

Mokyklos vadovas, dalyvaudamas išoriniame vertinime:

  • gavęs pranešimą apie planuojamą išorinį vertinimą, informuoja mokyklos bendruomenę;
  • supažindina mokyklos bendruomenę su išorinio vertinimo paskirtimi, principais, organizavimo mokykloje tvarka;
  • siunčia vadovaujančiajam vertintojui sutartu laiku savaitinį pamokų, neformaliojo švietimo, klasės valandėlių (jei tokios vyksta) ir kitų renginių tvarkaraštį, naujausią informaciją apie įsivertinimą ir įsivertinimo išvadas, mokyklos strateginį planą, paskutinių dvejų metų veiklos programas, mokinių pasiekimų ir pažangos suvestines (jei tokių yra), einamųjų mokslo metų mokyklos ugdymo planą arba pateikia nuorodą, kur minėtą informaciją galima rasti interneto erdvėje;
  • suderinęs su mokytojais, gali teikti vadovaujančiajam vertintojui rekomenduojamų stebėti pamokų, veiklos ar renginių sąrašą (kiekvieno mokytojo po vieną);
  • sudaro sąlygas mokyklos bendruomenei ir išorės vertintojų komandai bendradarbiauti;
  • supažindina vadovaujantįjį vertintoją su mokyklos politiniu, socialiniu–ekonominiu, kultūriniu, technologiniu ir pedagoginiu kontekstu, mokykloje vykdomu įsivertinimu;
  • gavęs išorinio vertinimo ataskaitos projektą, supažindina su juo pavaduotojus, mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus, ugdančius mokinius ir teikiančius pagalbą mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir per 10 kalendorinių dienų raštu gali pateikti mokyklos mokinių, savo ir pavaduotojų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) komentarus vadovaujančiajam vertintojui. Mokyklos bendruomenės komentaras pridedamas prie išorinio vertinimo ataskaitos;
  • inicijuoja išorinio vertinimo išvadų pateikimą tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokiniams;
  • numato per 30 darbo dienų nuo išorinio vertinimo ataskaitos gavimo dienos veiklos tobulinimą ir informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją;
  • naudoja įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatus planuodamas ir tobulindamas mokyklos veiklą.

Mokyklos mokytojai, dalyvaudami išoriniame vertinime:

  • informuoja mokyklos vadovą, kokią vieną pamoką, renginį ar kitą veiklą galėtų stebėti išorės vertintojai vertinimo metu;
  • sudaro sąlygas vertinimo metu išorės vertintojams stebėti ugdymo procesą;
  • pateikia ugdymo procesą stebėsiančiam išorės vertintojui trumpą kontekstinę informaciją apie pamoką (temą ir uždavinius), klasės mokinius (gabius ir talentingus, specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio problemų turinčius ir kitus mokinius) bei kitą mokytojo nuožiūra svarbią informaciją;
  • per 7 kalendorines dienas nuo išorinio vertinimo ataskaitos projekto gavimo dienos susipažįsta su ataskaitos projektu ir gali pateikti savo komentarus mokyklos vadovui;

per 30 darbo dienų nuo išorinio vertinimo ataskaitos gavimo dienos teikia siūlymus dėl mokyklos veiklos tobulinimo.




Ankstesni įrašai


Vadovaudamasi Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680,

Ignalinos r. Vidiškių gimnazija skelbia atranką chemijos mokytojo pareigoms užimti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Darbo sutartis: neterminuota.

Darbo krūvis: 9 kontaktinės valandos per savaitę (chemijos pamokos 8, I, II, III/IV klasėse A kursu).

     Birželio 1–9 dienomis gimnazijoje vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Pušelė“ skirta 1–5 klasių mokiniams. Šios stovyklos metu 15 mokinių, prižiūrimi mokytojų, turiningai leido laisvalaikį, žaidė stalo žaidimus, piešė, aktyviai sportavo.

     Šiais metais aštuntokai nusprendė važiuoti į Šiaulius. Pakeliui užsukome pasigrožėti Burbiškio dvaru, kaip tik tuo metu žydėjo tulpės, o jų tenai ne vienas tūkstantis. Buvo gražu. Toliau važiavome į didžiausią patologijos anatomijos muziejų Lietuvoje, kuris yra Šiaulių ligoninėje. Ten išklausėme paskaitą apie rūkymo bei alkoholio žalą.

     Vieną gegužės apsiniaukusį ketvirtadienį aštuntokai išsiruošė dviračiais į Palūšę.  Daugelis aplinkinių manė, kad oras žygiui netinkamas, bet, kaip sakoma, blogo oro nėra, tik apranga netinkama. Taigi iškeliavome su gera nuotaika ir stipriai mindami pedalus.

     Gegužės 30 dieną į mokslo metų baigimo šventę paskutinis skambutis pakvietė 1–5 klasių mokinius, mokytojus ir tėvelius. Skambutis visais laikais žmogaus gyvenime atlieka svarbų vaidmenį – praneša žinią.