Aktualijos

Kovo 11-osios prasmė

     Kovo 9 dieną mūsų gimnazijoje lankėsi Donatas Puslys, kuris dirba internetiniame dienraštyje „Bernardinai.lt“ vyriausiuoju redaktoriumi.

     Minėjome Kovo 11-ąją – Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ši šventė tampa vis prasmingesnė, vis giliau suvokiame jos reikšmę. 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimų jėgų panaikintas Lietuvos Respublikos suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai. Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – abi šios šventės yra greta, tiek laiko, tiek simboline prasme. Nors kelias nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios buvo ilgas – su duobėmis ir kryžkelėmis. Prieškario Respublikoje, gyvavusioje nuo 1919 iki 1940 metų, būta įvairių periodų. Kaip ir kitose to meto Europos valstybėse, dažnai vyko radikalios politinės permainos, įvairios krizės, netikėtumai. Vis dėlto per porą nepriklausomos valstybės gyvavimo dešimtmečių Lietuva sustiprėjo ekonomine ir kultūrine prasme, buvo daug nuveikta mokslo srityje, plėtojamos kultūrinės, meninės tradicijos.

     Okupuotoje Lietuvoje visą laiką buvo gaji laisvės viltis. 1944–1953 metais vykusi kova už laisvę pasireiškė aktyviu partizaniniu judėjimu. Miškuose ir kaimuose jau 1944–1945 metais susiformavo partizanų būriai. Partizanų vadai A. Ramanauskas-Vanagas, J. Lukša-Daumantas, J. Žemaitis-Vytautas, J. Šibaila-Merainis, P. Bartkus-Žadgaila – visi jie žuvo nelygioje kovoje. Iš viso kovoje už Tėvynės laisvę galvas paguldė apie 30 tūkstančių partizanų. Po Kovo 11-osios daug kas pasikeitė. Džiugu, kad mūsų krašte yra žodžio laisvė, išleidžiama daug įvairiausių knygų, kad galima organizuoti kultūrinius renginius. Lietuvos piliečiai dabar turi galimybę keliauti po užsienio kraštus, studijuoti ir dirbti.

     Švęsdami Kovo 11-ąją, prisiminėme tikrąsias vertybes – laisvę, tikėjimą, tiesą, bendrystę, Tėvynės meilę. Lietuva, Tėvynė – ne tušti žodžiai... Poetas Jonas Aistis savo eilėraštyje „Tu esi“ rašė: „Tu esi ta bekraštė mėlynė, pražydus šventam ilgesy, ir širdy išnešiota Tėvynė, ir džiaugsmas, ir laimė esi“.

     Smagu ir įdomu buvo klausyti svečio minčių ir įžvalgų apie Lietuvos istoriją ir šių dienų realijas, minint nepaprastai svarbią šventę – Kovo 11-ąją.

Vitalija Medzevičienė, bibliotekininkė




Ankstesni įrašai


     Kovo 2 dieną mes, II klasės mokiniai, su lietuvių kalbos mokytoja Zita Čičeliene vykome į Visagino „Verdenės“ gimnaziją į konferenciją „Aš gyvas kalboje“, skirtą Gimtosios kalbos dienai paminėti. Ten buvo skaitomi pranešimai apie lietuvių rašytojus ir jų kūrinius. Visi pranešimai buvo išsamūs, įdomūs.

     Daugelio šalių etninės dailės kūriniuose galima pamatyti Pasaulio ir Gyvybės medžius. Lietuvoje Gyvybės medžiu tradiciškai buvo puošiami baldai, kraičio skrynios, langinės, prieverpstės, prijuostės, skarelės. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Gyvybės medžiais pasipuošė ir gimnazijos langai, kuriuose kiekvienos klasės mokiniai sudėjo tai, kas jiems svarbu, brangu, tai ko linkima Lietuvai.

     Viena iš gamtosauginio komiteto veiklų – sveika gyvensena. Vasaris – sveikatingumo mėnuo, todėl vasario 14 dieną Vidiškių gimnazijos penktos ir pirmos gimnazijos klasių mokiniai buvo kviečiami aktyviai pajudėti gryname ore – vyko netradicinės kūno kultūros pamokos „Šiaurietiškų lazdų nauda ugdant įvairaus amžiaus mokinių fizinį pajėgumą“.

     Nepaisant karantino, mūsų gimnazijos III ir IV klasių mokiniai kartu su soc. pedagoge J. Rekašiene išsiruošė į tarptautinę mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodą “Studijos 2018”.