Gegužės 16 dieną mes, šeštokai, išsiruošėmė į pažintinę eskursiją į Vilnių. Nors oras buvo nekoks, laiką vis tiek praleidome puikiai. Atvykę į sostinę  pirmiausia nuskubėjome į Užupio respubliką, norėjome ir tikėjomės čia ilgiau pasivaikščioti, tačiau vis stiprėjantis lietus privertė grįžti į autobusą. Lankydamiesi Užupyje  spėjome pamatyti buvusią Mirties gatvę (šiuo metu tai turgaus aikštė), siauras ir gražias gatveles, perskaitėme Užupio respublikos konstituciją, pasigrožėjome Užupio simboliu - didžiuliu angelu. Seniau Užupis buvo niūrus ir apleistas Vilniaus rajonas, o dabar  meninkų pamėgtas, kuriame daugybė nuostabių dalykų, gaila,visko  nespėjome  pažiūrėti ir teks čia dar sugrįžti.  Tie, kas  nepabūgo lietaus, aplankė ir Trijų Kryžių kalną, nuo kurio atsiveria labai graži Vilniaus panorama.

     Antras objektas buvo VU planetariumas. Stebėjome žvaigždes, meteoritų lietų, klausėmės labai įdomaus pasakojimo apie dangaus kūnus, žvaigždynus. Smagiausia buvo paskaitos pabaigoje, kai visi pajutome, kaip salė sukasi, o aplink mus žybsi krentančios žvaigždės ir meteoritai.

     Nė ką mažesnį įspūdį mums paliko ir Valdovų rūmai. Gidė labai įtaigiai papasakojo apie praeitį, karalių laikus, kaip į Lietuvą atkeliavos šakutės ir kaip karalienės Bonos dukra Katerina Jogailaitė, 1562 m. tekėdama už Švedijos karaliaus Jono Vazos, kraičio išsivežė visą sidabrinių šakučių komplektą, o tai buvo didžiulis turtas. Taip pat išsiaiškinome visas paslaptis apie Gedimino pilį. Kai kas mus gerokai nustebino...Vaikštinėdami po Valdovų rūmus ir klausydamiesi pasakojimų čia užsibuvome ilgiau nei planavome. Vieni kitiems sakėme, jog norėtųsi bent pora dienų pabuvoti tuose laikuose, pajausti  tikrąjį rūmų gyvenimą…

     Pramogavome  tradiciškai: nuskubėjome į Akropolį.

     Smagiai praleidę laiką, kupini įspūdžių, nors  kiek pavargę, į namus  grįžome su daina.

Teresė Austėja Kazinec, 6 klasės mokinė