Renginiai / Galerija

Saulėta Šeimos šventė

     „Jei staiga dingtų visi keliai/Tai kur tada eitų žmonės?/Kur būtų kelio pradžia?/Kur būtų kelio galas?/Eitų žmonės vienas prie kito./Be kelio, be tako eitų./Žmogus būtų kelio pradžia./Žmogus būtų kelio galas“ (Just. Marcinkevičius). Neįprastai saulėtą ir šiltą gegužės 20 dienos popietę visi keliai keleliai mus – Vidiškių gimnazijos bendruomenę – suvedė į mokyklos 25-mečiui skirtą Šeimos šventę. Ji mums labai svarbi, nes žmogaus pradžia – šeima. Niekas žmogui nesuteikia tiek stiprybės, kiek artimi žmonės, gimti namai – tėvų mums sukurta meilės erdvė. Ir ne tik vaikystėje, bet visą gyvenimą. Iš gimtųjų namų ir šeimos niekada neišeinama. Nuolat varstomos jų durys savyje. Būdami net pasaulio žmonėmis, pirmiausia esame savo šeimos, giminės, savųjų namų žmonės.  Todėl šeštadienio popietė buvo labai geras laikas trumpam atsikvėpti, pasidžiaugti vienas kitu, gražiomis mūsų šeimomis ir tokia dar jauna mūsų mokykla.

     Šventė vyko lauke, pienių auksu ir spalvingais balionais pražydusioje pievutėje, prie baltomis, vėjyje plazdančiomis staltiesėmis uždengtų stalų, nukrautų pačių keptais pyragais. Buvo jauku, šilta ir šviesu tarsi namuose per didelę šventę... O ji prasidėjo vedėjo Eimanto Pakalkos žodžiais apie tai, kad „gyvenimas yra šventė, į kurią mes pakviečiami tik  gimę. Jis kupinas nenuspėjamų staigmenų, naujų pažinčių ir mus mylinčių žmonių, kurie prireikus palaiko ir padrąsina. Tam, kad augantis žmogus brandintų save ir kauptų gyvenimišką patirtį, suteiksiančią stiprybės ateityje, jis turi tapti bendruomenės dalimi. Mažoji jo bendruomenė – tai šeima, giminės ir artimieji. Vėliau jis tampa ugdymo įstaigos bendruomenės dalimi“.

     Augant bendruomenėje, susirinkus į didelį būrį visada yra prasmės padėkoti žmonėms, kurie, rūpindamiesi vieni kitais, nuveikia didelių ir prasmingų darbų. Todėl į sceną pakviesta gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė ne tik pasveikino visus, bet ir mokyklos 25-mečio proga padėkos raštais už atsakingą vaikų auklėjimą, aktyvią veiklą, puikias idėjas, nuoširdų bendradarbiavimą ir gražias iniciatyvas remiant gimnazijos renginius apdovanojo mamytes Ritą Steponėnienę, Kristiną Gruzdienę, Jūratę Druteikienę, Rimutę Rutkauskaitę, aktyvias Ingos ir Algio Cicėnų, Vilmos ir Kęstučio Žemaičių, Dovilės ir Valdo Rakštelių, Rasos ir Petro Trubilų, Jūratės ir Arūno Patiejūnų šeimas. Už ilgametį ir atsakingą pedagoginį bei auklėjamąjį darbą, metodinę veiklą, kūrybiškumą, nuoširdžią pagalbą padėkota mokytojoms Onai Lukoševičienei, Joanai Garnevičienei, Audronei Krikščionaitienei, Jurgitai Rėkašienei, Ilonai Pakalkienei ir darbuotojams Marytei Guigienei, Danutei Breidokienei, Romualdui Savičiūnui, Daivai Čirikienei ir Violetai Šuminaitei. Padėkos raštai įteikti ir šauniems gimnazijos mokiniams: Kamilei Graužlytei, Metai Theresai Unger, Ernestai Paslauskaitei, Monikai Žemaitytei, Jokūbui Čeponiui, Erikai Mudinaitei, Adelei Misiūnaitei, Modestui Mackevičiui, Gretai Šutavičiūtei ir Ramintai Repečkaitei, už pareigingumą, iniciatyvumą, aktyvų dalyvavimą gimnazijos gyvenime, kūrybinę, meninę, visuomeninę veiklą, gimnazijos vardo garsinimą bei kitas labai gražias bei prasmingas mokinių veiklas. Nuoširdūs padėkos žodžiai skirti šventės rėmėjams: visų klasių mokinių Tėveliams, Mokytojams, Vidiškių seniūnei Vigalijai Matkėnienei, Ignalinos kredito unijos direktorei Violetai Čeponienei, Ignalinos medelyno ūkininkui Mykolui Jurkevičiui, taip pat prie šventės prisidėjusiems buvusiems mokiniams Viktorijai Kolytei, Lijanai Stakauskaitei, Evaldui Gailiešiui, dabartiniams mokiniams ir kitiems gimnazijos bendruomenės nariams.

     Didelę gimnazijos šeimą sveikino Vidiškių seniūnė Vigalija Matkėnienė, Vidiškių kaimo bendruomenės vardu visus pasveikino Jūratė Druteikienė, o tėvelių vardu – Rita Steponėnienė ir Dovilė Rakštelienė. Iniciatyvūs penktokai irgi paruošė savo sveikinimą mokyklai. Buvusios mokyklos mokinės Viktorija Kolytė (dabar Ignalinos Ignalinos kultūros ir sporto centro Vidiškių kultūros namų renginių organizatorė) ir Lijana Stakauskaitė (Birštono kultūros centro vokalinės studijos „Kreizis“ vadovė) padainavo gražių dainų, linkėjo mokyklai ilgų gyvavimo ir klestėjimo metų. Dainavo gimnazijos mergaičių, mamyčių ir mokytojų ansambliai, vadovaujami muzikos mokytojos Lionės Gruodienės, šoko mažieji šokėjėliai, ugdomi šokio mokytojos Elenos Skripkauskienės.

     Kai visos iškilmingos kalbos buvo pasakytos, dainos išdainuotos, o šokiai sušokti, prasidėjo judrioji šventės dalis. Susirinkusieji, vadovaujami vedėjo Eimanto, atliko mankštą, kaip ją daro mama, tėtis, senelis ir močiutė, pasisveikino vieni su kitais įvairiomis pasaulio kalbomis, pasikartojo žinias apie mokyklą dalyvaudami viktorinoje, komandose kūrė eilėraščius, pagal skirtingas melodijas miklino kojas, jėgas išbandė netradiciniuose chorų karuose.

     Šventės pabaiga buvo pažymėta trimis simboliais, jų kalba gimnazijos bendruomenė išreiškė savo santykį su šeima ir mokykla kaip antrąja didele šeima. Pirmasis simbolis – tai obels sodinimas prie mokyklos. Obelis Lietuvoje – tai vienas pažinimo ir amžinumo simbolių. Ji žymi vietą, kur namai. Obelį sodinti direktorė pakvietė tris šeimas: pirmokės Dijos tėvelius Gabiją ir Rimvydą Rokius, dvyliktoko Eivito tėvelius Astą ir Bronių Petronius ir mokytojų Audronės ir Audriaus Krikščionaičių šeimą. Skambant dainai gimnazijos bendruomenė keliais ratais apjuosė obelį ir ją sodinančius. Tai antrasis simbolis, nes įvairiose kultūrose tikima, kad ratas apsaugo nuo negandų. O tėvelių padovanota dar šilta duona, kuria buvo vaišinamasi, jos kvapas – tai bendrystės, sugyvenimo, tarpusavio ryšio ir namų simbolis.

     Saulei riedant vakarop keliai keleliai, suvedę mokyklos bendruomenę į didelę šeimą, išvedžiojo visus į savas šeimas, į savus namus. Išsiskirstėme išsinešdami savyje dalelę saulėtos popietės gerumo, dar labiau suvokę, kokia ypatingai reikšminga žmogaus, ypač vaiko, gyvenime yra šeima. Ir nesvarbu, didelė ji ar maža, bet svarbiausia – kasdienybėje apgaubianti jį kaip saulė šiluma ir šviesa, skatinančia stiebtis į aukštį.

Jurgita Rėkašienė, socialinė pedagogė metodininkė




Ankstesni įrašai


     Gegužės 5 d. Europytė ir Nežiniukas pakvietė viktorinos dalyvius į paskutinį viktorinos „Europiukas“ etapą. Nors ir negausus būrys žiūrovų susirinko, tačiau juoko čia nestokojome. Linksmai aptarėme rezultatus, pasveikinome nugalėtojus (Austėja Garnevičiūtė 3 kl., Dainius Čeponis II kl.) ir pasidžiaugėme, kad mūsų herojus Nežiniukas tapo tikru Europiuku, nes tikrai nemažai sužinojo bei išmoko ieškodamas atsakymų į projekto MEPA  komandos narių sugalvotus klausimus. Todėl Nežiniukas-Europiukas (Jokūbas Čeponis) ir jo draugai buvo deleguoti į renginį, skirtą „2017 – Piliakalnių metams“ ir Europos dienai paminėti.

     Balandžio 21 d. po penkių pamokų, mūsų herojai Europytė ir Nežiniukas pakvietė moksleivius į aktų salę. Tradiciškai atskubėjo tie, kurie dalyvauja MEPA projekto komandos narių organizuojamoje viktorinoje „Europiukas“. Nors ir negausus būrys šįkart susirinko, tačiau pasidžiaugėme nuolatiniais viktorinos dalyviais ir laimėtojais. Šios savaitės prizas už teisingus atsakymus buvo netikėtas: Išvyka į Visagino Europe Direct informacijos centrą.

     MEPA projekto komanda balandžio 20 d. į gimnaziją pasikvietė Visagino Europe Direct informacijos centro vadovę Indrę Gruodienę. Viešnia 3-4 kl. mokiniams papasakojo apie Europos Sąjungą, paaiškino, kuo skiriasi Europa ir Europos Sąjunga, kiek šalių dalyvauja Europos Sąjungos veikloje, ar Rusija, Baltarusija,Ukraina yra Europos Sąjungos narės.

     Kovo 20-oji – pasaulinė Žemės diena, todėl šis renginys buvo skirtas Žemės dienai. Konkurse dalyvavo 8, 9 ir 10 klasių mokiniai. Jie iš anksto turėjo išsirinkti komandą, pasiruošti prisistatymą, sukurti emblemą. Klasių sirgaliai turėjo paruošti plakatą gamtosaugine tema.

Lietuviškus žodžius į širdį susidėsiu,
Gražiai užklosiu pievų takeliu.
Ar dieną eisiu, ar nakty klajosiu –
Mane lydėsi žiburiu tyliu