Renginiai / Galerija

Maironis – amžinai gyvas poetas

     Lietuvos valstybė 2018 m. vasario 16 dieną minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą – 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tai įvykis, kuriuo pradėta atkurti nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės istorija, ir pirmasis ryžtingas žingsnis į dabartinę modernią Lietuvos valstybę. Prieš šimtą metų dvidešimt drąsių, išmintingų signatarų atkūrė Lietuvos valstybę ne ginklu, o tikėjimu ateitimi. Iš jų rankų gavome priesaką valstybę saugoti, turtinti ir gražinti.

     Kitais metais Lietuvos valstybės sukaktį pažymės visa šalis. O gimnazijoje šiai ypatingai datai skirti pilietiškumą, tautiškumą ir patriotiškumą ugdantys renginiai prasidėjo jau šiemet literatūrine popiete ,,Maironis – amžinai gyvas poetas“, skirta poeto 155-osioms gimimo metinėms. Kuo reikšmingas Maironis Lietuvos valstybingumui? Žodžiu piešdamas senosios Lietuvos didingus paveikslus, atkurdamas galingų kunigaikščių portretus, vaizduodamas didvyriškas lietuvių kovas su kryžiuočiais, Maironis norėjo atsverti ir išnaikinti lietuvių širdyse menkavertiškumo jausmą, kurį tiek amžių stengėsi išugdyti svetimieji. Jis ragino, kad lietuviai drąsiai reikalautų savo teisių, nes jie – senos ir garbingos tautos vaikai. „Numesk, lietuvi, rūbą seną, kurį užvilko svetimi“, rašydamas poetas siekė, kad lietuviai nustotų gerbę svetimuosius, o vertintų savo tautos turtus: jos kalbą, praeitį, laisvės troškimą. Poetas suprato savo pašaukimą — žadinti tautą, skendinčią lietuviškos spaudos, gimtojo žodžio draudimo tamsybėse. Sakydamas: „Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu“, poetas ragino jaunimą į ekonominę, mokslinę ir literatūrinę pažangą. Taigi patriotiškoji Maironio lyrika tautos atgimimo epochoje buvo skatintoja, patarėja ir stiprintoja, kad lietuvis, niekur nenuklysdamas nuo laisvės kelio, siektų ir pasiektų tautos laisvės rytą.

     Popietės pradžioje, kai mokytojų Onos ir Vytauto Motiejonių šeimyninis duetas užtraukė dainą „Lietuva brangi“, salė nuščiuvo ir kartu su dainuojančiais mintyse niūniavo taip gerai pažįstamus ir kiekvieno lietuvio širdžiai mielus žodžius apie brangiąją Tėvynę, kapuose miegančius didvyrius. Renginio vedėjai, 6 klasės mokinė Kamilė Graužlytė ir II klasės gimnazistas Jokūbas Čeponis, sugrąžino visus į realybę primindami Maironio gyvenimą, jo kelią, nusidriekusį iš valstiečių šeimos, per Kauną, pasiekusį net Kijevą bei Peterburgą, bet ir vėl atvedusį į Kauną, jo nuveiktus darbus bei parašytas patriotines eiles. O kad poeto eilės atranda savo gerbėjų ir mylėtojų net šiais laikais, įrodė 6 klasės mokiniai: Neringa Drobitova, Eva Risakovaitė, Gabriel Šuntil, Gintautas Ramanauskas, Kirilas Maslabojevas ir Matas Rimko, išmokę poeto eilėraščių iš rinkinio „Pavasario balsai“ ir juos deklamavę atmintinai. O II ir III klasės gimnazistės Justina Vilūnaitė ir Silvija Savickytė dainavo jaudinančią ir patriotinius jausmus žadinančią ,,Trakų pilį“. Jaunuosius atlikėjus keitė vyresnieji –  dainą ,,Oi neverk, motušėle“ padainavo mokytojos Ona Motiejonienė, Joana Garnevičienė, Elena Abeciūnienė ir mūsų gimnazijos mokinių mamos Rita Steponėnienė bei Inga Čiūdarienė, kurioms akordeonu akomponavo mokytoja Lionė Gruodienė. Sakoma, kad didžiausias poeto talento įvertinimas yra jo eilėraščių virsmas dainomis. Maironio eilės dainuojamos ne tik tada, kai tautai reikia tvirtybės, orios laikysenos. Jos skamba kartais skausmingai, kartais džiaugsmingai, bet dažniausiai su labai dideliu tautiniu apsisprendimu...

     Prieš 100 metų Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Į Lietuvos nepriklausomybę vedė ir Maironio romantinės eilės, išreiškusios tautines vertybes, žadinusios lietuvio dvasią. Skambėjo jos ne tik prieš visą amžių, bet ir visai neseniai prie parlamento laužų, antrą kartą Lietuvai atkuriant nepriklausomybę...

Vitalija Medzevičienė, bibliotekininkė




Ankstesni įrašai


Akimirkos iš mokytojų dienos.

     Darbštuolis rugsėjis kasmet darbų imasi nuo pirmos dienos – pirmiausia sukviečia iš atostogų mokinius į klases. O tik paskui nuauksina medžius, išlydi paukščius, nukloja laukus rūkais ir voratinkliais...

     Mūsų gimnazijos bendruomenė jau 26 kartą atsiliepė į rugsėjo kvietimą. Į Vidiškių bažnyčią dalyvauti šv. Mišiose, skirtose mokslo metų pradžiai, susirinko beveik visa gimnazijos bendruomenė ir nemažai gyvenvietės tikinčiųjų. Bendra malda visada nuteikia gražiems bei prasmingiems darbams, bendrai veiklai ir ,žinoma, kiekvieno sėkmei.

Abiturientų paskutinio skambučio akimirkos

     „Jei staiga dingtų visi keliai/Tai kur tada eitų žmonės?/Kur būtų kelio pradžia?/Kur būtų kelio galas?/Eitų žmonės vienas prie kito./Be kelio, be tako eitų./Žmogus būtų kelio pradžia./Žmogus būtų kelio galas“ (Just. Marcinkevičius). Neįprastai saulėtą ir šiltą gegužės 20 dienos popietę visi keliai keleliai mus – Vidiškių gimnazijos bendruomenę – suvedė į mokyklos 25-mečiui skirtą Šeimos šventę.

     Gegužės 5 d. Europytė ir Nežiniukas pakvietė viktorinos dalyvius į paskutinį viktorinos „Europiukas“ etapą. Nors ir negausus būrys žiūrovų susirinko, tačiau juoko čia nestokojome. Linksmai aptarėme rezultatus, pasveikinome nugalėtojus (Austėja Garnevičiūtė 3 kl., Dainius Čeponis II kl.) ir pasidžiaugėme, kad mūsų herojus Nežiniukas tapo tikru Europiuku, nes tikrai nemažai sužinojo bei išmoko ieškodamas atsakymų į projekto MEPA  komandos narių sugalvotus klausimus. Todėl Nežiniukas-Europiukas (Jokūbas Čeponis) ir jo draugai buvo deleguoti į renginį, skirtą „2017 – Piliakalnių metams“ ir Europos dienai paminėti.