Renginiai / Galerija

Paskutinį kalendoriaus lapelį užvertus

     Jau metai iš metų taip: vietoje išsiilgto žiemiško vaiskumo, po kojomis gurgždančio sniego – tik balos, o taip laukiamas šventiškas baltumas vis nepakeičia rudeniškos dulksnos ir pilkumos. Kai šventės ne už kalnų, o jų nesijaučia – ką daryti? Ar šventinė nuotaika priklauso tik nuo oro? Kas iš tiesų leidžia mums pajusti tikrąją žiemos švenčių dvasią? Kai šventinė nuotaika nenusklendžia lengvumu iš dangaus, nesusisuka į baltą minkštą pusnies patalą ir nenulaša krištoline nosimi nuo stogo, ją, paslaptingą metų virsmo, saulėgrįžos, kalėdinę, naujametinę – kokią tik norit – nuotaiką, belieka susikurti patiems. Aišku, galima ir nekurti, pačiam sau pasiteisinus labai dideliu užimtumu, laiko stoka arba noru, kad šventę sukurtų... kažkas kitas, mūsų manymu, turintis daugiau laiko arba ūpo. Tačiau kad ir kiek besipriešintum švenčių dvasiai, stebuklas įvyksta – pats sau nepastebimai, lyg nejučia įsisuki į paslaptingą metų pabaigos laukimą.

     Vidiškių gimnazijoje gilios kalendorinių švenčių papročių, dorinių vertybių puoselėjimo tradicijos, todėl Advento laikotarpis svarbus nemažai daliai gimnazijos bendruomenės. Jo metu gimnazijos aktų salėje prie Advento vainiko vyksta susitikimų ciklas ,,Atėjimas“. Susitikimų sumanytoja – tikybos mokytoja Audronė Urbonienė, o juos veda I klasės mokinė Judita Volkovskytė ir III klasės mokinys Justinas Kazimirėnas. Jie skaito Dievo žodžio skaitinius, moko dėkoti Dievui už laukimo dovaną ir už mums suteiktą ramybę. Adventines giesmes gieda biologijos mokytoja Ona Motiejonienė ir mergaičių ansamblis, vadovaujamas mokytojos Lionės Gruodienės. Kas savaitę vis kitas bendruomenės narys uždega Pranašo, Betliejaus, Piemenų žvakes. O ketvirtąją Angelų žvakę nuspręsta uždegti savo parapijų bažnyčiose, lankant Prakartėlėje gimusį Jėzų. Adventas – tai ramybės ir susikaupimo metas, vidinis dialogas su savimi, padėka, atleidimas, supratimas, užjautimas. Bet laikas nelaukia apmąstant savo būtį žemėje, jis skubina darbus...

     Adventiniu laikotarpiu vyksta gimnazijos puošimas. Tai nuostabus ir įstabus laikas! Tarsi nematomos šalčio rankos išpiešia gimnazijos langus baltu ažūru. Šiemet langai moja ir į vidų vilioja lietuviškais raštais iškarpytomis pirštinėmis, o pirštines „mezgė“ ne tik vaikai, bet ir jų mamytės. Pamiršusios namų ruošos rūpesčius ir darbus, jos linksmai čiksėjo žirklėmis ir žirklutėmis. Ir gimė pirštinės ir pirštinaitės, didelės ir mažutės. Jeigu gerai įsiklausytum, tai išgirstum, apie ką kalbasi pirštinės ant gimnazijos langų... O jos kaip ir vaikai taip išsiilgusios sniego, kad, tik jam iškritus, griebtų vaikus už rankų ir pultų į sniegynus... Kai rankos pradeda kurti grožį, tai sunku jas sustabdyti. O kai jų tiek daug: mokinių ir klasės auklėtojų, mokytojų ir administracijos, darbuotojų ir tėvelių, tai net aikteli pamatęs, ką galima sukurti išlaisvinus rankas iš kasdienių darbų darbelių. Čia gelbsti kiekvieno fantazija ir vaizduotė, nors, atrodytų, kad kurti tarsi ir nėra iš ko: žalia eglės, pušies ar sausa medžio šakelė, džiovinta apelsino žievė ar skiltelė, žaislinis paukštukas ar imbierinis namukas – ir gimsta tiesiog akyse gražiausios puokštės, kuriomis besigėrėdamas pamiršti, kad iki švenčių dar laukti ir laukti. O kai puokštės išsirikiavo koridoriuose, tai ir patiems buvo gera, ir užsukusiam svečiui parodyti ne gėda, ir vertinimo komisijai teko galvas pasukti bei pripažinti, kad vietų neskirs, bet už meniškumą labai pagirs ir saldžių prizų visiems paskirs.

     Kaip ten bebūtų, bet ryškiausias besibaigiančių metų akcentas gimnazijoje visada buvo ir išlieka kalėdinis karnavalas – abiturientų „gulbės šokis“ – paskutinis organizuojamas renginys gimnazijos, gyvenvietės bendruomenėms, draugams ir bičiuliams. Jam ruošiamasi ir planuojama ne savaitę ir net ne mėnesį, nes reikia sugalvoti temą, papuošti salę, parengti scenarijų ir karnavalą organizuoti. Oi, turi rūpesčių ne tik gimnazijos vyriausieji, bet ir jų auklėtojas Dainius Vaitkevičius! Šių metų tema – Vidiškių cinema. O tai reiškia, kad karnavalas virto didžiule filmų peržiūros sale, kurioje garsą reguliavo Evaldas Gailiešius, o vaizdą filmavo Vidas Krasys. O kad žiūrovai turėtų kur patogiai atsisėsti ir stebėti filmus, kėdes paskolino Vidiškių laisvalaikio organizatorė Viktorija Bučelienė. Bet ir jų neužteko, nes salė buvo sausakimša. O kai visi ruošos darbai buvo užbaigti, prasidėjo karnavalinis filmų vakaras. Pirmokiukai ir antrokai savo šokiui pasirinko senosios animacijos populiariausius filmukus, kuriuose zuikiai gudrumu įveikia stipresnius vilkus (klasės auklėtojos Ilona Pakalkienė, Diana Kindurienė), trečiokai ir ketvirtokai įsijautė į šiuolaikinius filmukus: vaiduoklių medžiotojai medžiojo vaiduoklius, o paskui vaiduokliai medžiojo vaiduoklių medžiotojus, o gal atvirkščiai... (klasės auklėtojos Jūratė Šalkauskienė, Elena Abeciūnienė), penktokai rodė vesterną, kuriame kaubojai ir indėnai, užuot kariavę, staiga susidraugauja ir mokosi šokti kaip laukinių vakarų salūnuose (klasės auklėtoja Jurgita Raketienė), šeštokų kriminaliniame filme vis dėlto nugali teisybė: banką apiplėšusius gangsterius „supakuoja“ ir priverčia paklusti policija (klasės auklėtoja Vitalija Medzevičienė), septintokai visiems priminė puikų kalėdinį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“, kuriame sužavėjo pagrindinį vaidmenį atlikęs Mindaugas Akinskas (klasės auklėtoja Audronė Krikščionaitienė), aštuntokų kariniame filme karių pasirengimas mūšiui demonstruojamas šokiu, kurį  kartu su savo auklėtiniais atlieka klasės auklėtojas Irmantas Nalivaika, I klasės (klasės auklėtoja Ingrida Labuckienė) vaikinukai ir panelės virto romantiškai įsimylėjusiomis garsiomis porelėmis iš „Titaniko“, „Romeo ir Džiuljetos“ ir „Zoro“, bet jų varžytuves laimėjo įsimylėjusių paprastų valytojų pora, II klasės vaikinai ir merginos kojas miklino miuzikle (klasės auklėtoja Danguolė Bajarūnienė), III klasės komandos rungėsi komedijiniame žanre, bet taikos vardan laimėjo abi komandos (klasės auklėtoja Ona Lukoševičienė), o jungtinė mokinių, administracijos, mokytojų ir darbuotojų komanda žiūrovų akivaizdoje „prasuko“ siaubo filmą, paremtą lietuviškomis pasakomis, iš kurių mums visiems nedera pasimokyti.

     Sutikite, kad nėra metuose kito tokio laiko, kada žmonės vieni kitiems sakytų tiek daug šiltų sveikinimų ir palinkėjimų, dėl savo artimo atliktų tiek daug gerų darbų, taip geranoriškai padėtų ir paremtų, kaip adventinis, kalėdinis ir naujametinis laikas. Tai pats tinkamiausias laikas ir padėkoti tiems, kurie palaikė, parėmė ir padėjo. Visa gimnazijos bendruomenė dėkoja nuolatiniams mūsų gimnazijos rėmėjams: KŪB „Danalta“ vadovui Danieliui Paukštei, UAB „Meleksas“ direktoriui Rimantui Zigmantui (už saldžius prizus) bei rajono laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktoriui Jonui Baltakiui už „Mūsų Ignalinos“ metinę prenumeratą. Dėkojame akcijoje „Knygų Kalėdos“ dalyvavusiems ir knygų gimnazijos bibliotekai padovanojusiems knygų bičiuliams: Mariui Kraptavičiui, Ainai Medzevičienei ir III klasės mokinei Kotrynai Ševcovaitei. Nuoširdžius padėkos žodžius tariame ir šventėms pasiruošti padėjusiems mūsų gimnazijos tėveliams, mamytėms ir močiutėms: Laimai Černiauskienei, Ramutei Cininai, Aurelijai Čepulienei, Janinai Garnevičienei, Jolitai Guogytei, Ramunei Stanevičienei, Vilmai Žemaitienei, Dianai Maskoliūnienei, Nijolei Jakutienei, Alei Panavaitei, Irenai Rokienei, Kristinai Gruzdienei, Žydrei Grinkevičienei, Janinai Rukienei, Joanai Garnevičienei, Ramintai Kasparaitei, Ritai Steponėnienei, Rasai Ramanauskienei, Rimantui Grikiniui, Romai Damošienei, Ingai Čiūdarienei, Astai Kubilienei ir kitiems. Gerbiamieji, linkime Jums ir Jūsų artimiesiems stiprios sveikatos, džiaugsmo ir šilumos. Laimė ir meilė telydi Jūsų šeimas, o sėkmė – Jūsų prasmingus darbus. Ir jeigu dangus pašykštėtų sniego, tegul baltumas skleidžiasi širdyse...

Jūratė Sveikauskienė, direktorė




Ankstesni įrašai


     Pasaulinė AIDS diena pasaulyje minima nuo 1988 m. Lietuvoje pradėta minėti nuo 1991 m. Daug žmonių pasaulyje gyvena nežinodami, kad yra užsikrėtę ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), todėl be galo svarbu skleisti žinią apie šią baisią pasaulio rykštę, kuri sukelia nepagydomą ligą – AIDS.

     Lietuvos valstybė 2018 m. vasario 16 dieną minės reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą – 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tai įvykis, kuriuo pradėta atkurti nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės istorija, ir pirmasis ryžtingas žingsnis į dabartinę modernią Lietuvos valstybę. Prieš šimtą metų dvidešimt drąsių, išmintingų signatarų atkūrė Lietuvos valstybę ne ginklu, o tikėjimu ateitimi. Iš jų rankų gavome priesaką valstybę saugoti, turtinti ir gražinti.

Akimirkos iš mokytojų dienos.

     Darbštuolis rugsėjis kasmet darbų imasi nuo pirmos dienos – pirmiausia sukviečia iš atostogų mokinius į klases. O tik paskui nuauksina medžius, išlydi paukščius, nukloja laukus rūkais ir voratinkliais...

     Mūsų gimnazijos bendruomenė jau 26 kartą atsiliepė į rugsėjo kvietimą. Į Vidiškių bažnyčią dalyvauti šv. Mišiose, skirtose mokslo metų pradžiai, susirinko beveik visa gimnazijos bendruomenė ir nemažai gyvenvietės tikinčiųjų. Bendra malda visada nuteikia gražiems bei prasmingiems darbams, bendrai veiklai ir ,žinoma, kiekvieno sėkmei.

Abiturientų paskutinio skambučio akimirkos