Renginiai / Galerija

Vanduo – gyvybės šaltinis

     Skambant muzikai ir vandens lašeliui keliaujant jūromis, ežerais, kriokliais, į aktų salę rinkosi 7-III klasių mokinių komandos paminėti pasaulinės vandens dienos. Renginį pradėjo skaitovai Antuano de Sent Egziuperi žodžiais „Vanduo, tu neturi nei skonio, nei spalvos... tu esi pati aikštingiausia dievybė“.

     Po to sekė klasių namų darbų pristatymai. Temos mokiniams buvo iš anksto žinomos. Susižavėję klausėme I klasės mokinių Pijaus ir Sauliaus temos „Neptūno karalystė“ pristatymo. Jų žinioms bei jų perteikimui tiek iš mitologijos, tiek iš biologijos neprilygo nei viena kita klasė. Penktų ir šeštų klasių mokiniai, lietuvių ir informacinių technologijų mokytojų padedami, kūrė ir iliustravo pasakas apie vandens leliją.

     Kiekviena klasė buvo paruošusi ir klausimą kitai komandai. Gamtosauginis komitetas pateikė komandoms tris užduotis. Užduoties „Adata ant vandens“ komandoms nepavyko atlikti. Adata vis „paskęsdavo“ ir „negulėdavo“ ant vandens. Kaip džiaugėsi komandų dalyviai, kai kitoje užduotyje vynuogė judėjo aukštyn, žemyn stiklinėje. Pasirodo, kad ir pateiktos mįslės ne visiems buvo „įkandamos“. Dar didesnis džiaugsmas užliejo širdis, kai kiekvienas komandos dalyvis stengėsi išpūsti kuo didesnį muilo burbulą.

     Susumavus rezultatus geriausiai pasirodė III klasė, labai nedaug nuo jų atsiliko septintokai bei I klasė.

     Dėkoju visiems dalyvavusiems renginyje, vedusiems renginį, komisijai. Manau, kad rinkdami informaciją ir klausydami pristatymų, dar labiau pajutome, kad be vandens nėra gyvybės. Jis būtinas visiems, todėl turime saugoti kiekvieną vandens telkinį, kad jame galėtų gyventi žuvys, paukščiai ir augti augalai.

Ona Motiejonienė, biologijos mokytoja ekspertė, gamtosauginės veiklos koordinatorė




Ankstesni įrašai


     Knyga – toks žmogiškas ir apčiuopiamas daiktas. O jeigu pažvelgtumėm giliau… žinių šaltiniu vadiname. Bet ar tiktai žinių? Dvasios atgaiva, gryniausia, skaidriausia versmė: geri – neatsigeri, kol gyvas, kol matai, kol girdi, kol suvoki...

Lietuviškus žodžius į širdį susidėsiu,
Gražiai užklosiu pievų takeliu.
Ar dieną eisiu, ar nakty klajosiu –
Mane lydėsi žiburiu tyliu…

     Antradienį, kovo 5 d., pirma klasė prisipildė persirengėlių šurmulio – mat pirmokai sumanė žiemą išvaryti ir pavasarį prisišaukti.  Apsirėdę įspūdingomis kaukėmis, trepsėdami, bildėdami mažieji patraukė į gimnazijos kiemą žiemos iš kiemo varyti – Užgavėnių švęsti.

     Kovo 1 dieną Vidiškių gimnazijoje šurmuliavo tradicinė Kaziuko mugė. Šventę pradėjo bei visus su pavasariu sveikino gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė ir trečiokė gimnazistė Erika Mudinaitė.

     Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų minėtinų datų. Vasario 16-oji buvo ir išlieka viena reikšmingiausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje, ji svarbi kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį.